Norite jaustis geriau?
Ar turėtumėte keisti gyvenimo būdą?
Ką reiškia keisti gyvenimo būdą?
Keisti gyvenimo būdą — tai sureguliuoti miegą, mitybą, darbo ir poilsio režimą, fizinę, psichinę bei dvasinę būsenas.
Nuo ko pradėti?
Pradėkite reguliuoti miego režimą. Miegas — itin svarbus organizmo atsistatymui, tai kūno ir proto poilsis. Esant miego trūkumui, silpsta imunitetas, blogėja organizmo būklė, atsiranda nuolatinis pervargimas, galite greičiau susirgti peršalimo ir kitomis ligomis. Žinoma, per ilgas miegas (daugiau kaip 9 valandos) taip pat nėra gerai — atsiranda tingumas, nejudrumas dienos metu. Jei negalite užmigti, nes esate pavargęs, ką tik dirbote intensyvų darbą ir kūnas negali taip greitai atsipalaiduoti, arba jūs išvarginti emocinių krūvių ir streso, tai dvi valandas prieš miegą nedirbkite intensyvaus protinio ar fizinio darbo. Daug kur teigiama, jog mes pramiegame trečdalį arba daugiau savo gyvenimo, tačiau tik dėl miego kiti du trečdaliai gali būti gražūs. Jei jums nuolat trūksta miego, skirkite bent 1 valandą daugiau nei įprastai savo miegui ir pasijusite žymiai geriau.Kaip numesti svorio ir kokios dietos laikytis?
Visų pirma, turite suprasti, kad gimstate skirtingi, paveldite skirtingus genus ir kiekvienas esate labiausiai panašūs į patį save. Kiekvieno iš jūsų medžiagų apykaita taip pat nevienoda. Du žmonės gali valgyti tą patį maistą, bet jų svoris ir riebalinė masė gali labai skirtis. Nereikia tikėti stebuklingomis dietomis ar specialiais preparatais. Netiesa, kad juos pavartojus vos mėnesį, savo kūną paversite idealiu ar kad šiam tikslui pasiekti reikia tik noro. Jei norite padailinti savo kūną, sumažinti svorį ir pagerinti savijautą, turite keisti savo mitybą. Turite nuspręsti, ar to norite. Jei gyvenimo būdo keitimas jums yra per sunki užduotis, nekaltinkite savęs ar kitų, kad valgote, per mažai miegate ar esate nelaimingi. Tas, kuris nuolat graužia save ar kaltina kitus, sveikatai kenkia kur kas labiau nei tas, kuris dėl nieko nesijaudina ir laimingai gyvena.Kaip pakeisti mitybą?
Turite sumažinti riebalų ir angliavandenių kiekį vartojamuose maisto produktuose. Jeigu valgydami burnoje nejaučiate riebalų skonio ar saldumo, tai dar nereiškia, kad maiste nėra riebalų ar cukraus. Labai svarbu atkreipti dėmesį į produkto sudėtį ir išsiaiškinti, kuo jis pavirsta mūsų organizme. Nepersivalgykite angliavandenių, nes jie jūsų organizme virsta į cukrų. Venkite dirbtinių riebalų. Išalkęs žmogus ne visada teisingai pasirenka, ką suvalgyti, nes jį kankina alkio jausmas, ir tuo metu tikrai nesinori galvoti, kokį sveikesnį produktą pasirinkti. Pirmiausia norėsite numalšinti alkio jausmą. Prisiminkite, ką suvalgėte šiandien pusryčiams, pietums ir vakarienei. Ar valgėte daržovių, vaisių, grūdų? Kiek suvartojote baltymų? Kiek produktuose buvo riebalų, angliavandenių, cukraus? Užrašykite visa tai. Pagalvokite apie savo mitybą, o tada, kai nekankins alkio jausmas, pamąstykite, ar ne laikas ją keisti. 
Labai svarbus jūsų skrandžio rūgštingumas. Jei jis per didelis, tai gali būti priežastis, kodėl valgote daugiau nei reikia. Jei pasiryžote nevalgyti po 18 val., — puiku. Galbūt jums pavyks, jei visą dieną praleisite namuose ir miegosite kiek norite. Galite suvalgyti ko nors lengvo likus 4 valandoms iki miego. Kartais žmonės mėsą pakeičia žuvimi, o vakare „atsiima“ suvalgydami daug sausainių ir saldainių — rezultato jokio. Geriau saldumynus pakeiskite vaisiais. Stebėdami savo mitybą, galite išsiaiškinti, kuriuos produktus vartodami apsunkstate, darotės mieguisti. Tokius produktus skrandis sunkiai virškina, tad jų atsisakykite. Nevartokite greitai virškinamo maisto po to, kai suvalgėte lėčiau virškinamų produktų, pvz., vaisių po mėsos ar kito karšto patiekalo. Jei norite kardinaliai keisti mitybą, susidarykite mitybos dienoraštį. Valgykite taip, lyg po dviejų valandų reiktų sportuoti — iškart suvalgysite žymiai mažiau.Ar svarbus porcijos dydis?
Labai svarbu normuoti maistą. Turite įsiklausti į savo kūną, į skrandį, o ne į akių ir burnos norą valgyti. Tai padaryti sunku, nes noras kimšti atsiranda vos pamačius maistą, tada burnoje pajaučiame skonį, o vėliau visą darbą atiduodame skrandžiui. Visi valgome, kol pajuntame sotumo jausmą, o juk sustoti turėtume žymiai anksčiau. Taigi valgykite mažesniais kiekiais ir pabandykite koncentruotis ne į sotumo pojūtį, o į alkio numalšinimą. Normuodami porcijas klausykite savo skrandžio, o ne skonio receptorių.Ką turėtume gerti?
Itin svarbi skysčių apykaita. Jei negersite, prarasite svorį, tačiau ne riebalų, bet raumenų sąskaita. Dažnai išgeriate per dieną 2 ar 3 litrus skysčių, bet ar jums užtenka gryno vandens? Neretai šie skysčiai būna arbata, kava, pienas, sultys, saldūs, gazuoti arba energetiniai gėrimai, alkoholis. O kur grynas vanduo? Pradėkite vartoti gryną ar mineralinį vandenį — tai vienintelis skystis, kuris iš tiesų padės numalšinti troškulį. Juk žmogaus organizmas sudarytas iš 70% vandens. Jei manote, kad vanduo troškulio nemalšina ir ieškote kitų gėrimų, esate išbalansavę savo skysčių vartojimą ir skonio receptorius. Jei pradėsite keisti mitybą, galbūt ženkliai nesumažinsite kūno svorio, tačiau jausitės žymiai geriau, lengviau judėsite, nebekaltinsite savęs žiūrėdami į veidrodį ir nebesijausite kalti, jog valgote. Tai žymiai pagerins jūsų psichologinę būseną ir palengvins gyvenimą, pagerins nuotaiką.
Kokia turėtų būti sportininko mityba?
Tai suderinta baltymų, angliavandenių ir riebalų mityba, papildyta vitaminais ir mineralais. Jei organizmas patiria didelius fizinius krūvius, jam papildomai labai reikalingas vitaminų ir mineralų kompleksas. Mityba taip pat labai priklauso nuo to, kokią sporto šaką pasirenkate — lavinančią jėgą, ištvermę ar greitį. Sportininkams labai svarbu baltymų kiekis maisto produktuose, nes baltymai — organizmo statybinė medžiaga.Kaip pagerinti fizinę būseną?
Turite reguliariai judėti, daryti mankštą, sportuoti. Nejudėdamas kūnas negali visavertiškai gyventi. Judėjimas ir sportas gerina jūsų kraujotaką, gyvybinius procesus, skatina prakaitavimą — natūralų organizmo valymąsi per odą. Sportininkams judėjimas suteikia laisvę, tai natūralus dopingas, tonusas kūnui, kurį norisi jausti nuolat. Daryti mankštą ar sportuoti reikia tik kūnui pailsėjus, nes jei pradėsite sportuoti pavargę, pabloginsite savo savijautą.
Stenkitės pajausti savo kūną, kiekvieną jo dalį, kiekvieną raumenuką.
Ar yra svarbus kvėpavimas?
Kvėpavimas yra itin svarbus jūsų sveikatai ir savijautai. Atlikite kvėpavimo pratimų: atsisėskite patogiai ir kvėpuokite ramiai, giliai, visu plaučių tūriu. Atlikite šį pratimą, kai tik turite laisvą minutę. Neužspauskite ir neužlaikykite kvėpavimo dirbdami fiziškai, sėdėdami prie kompiuterio ar televizoriaus. Jei sėdėsite netaisyklingai ir užspausite kvėpavimo takus, negausite pakankamai deguonies, nuo kurio priklauso jūsų savijauta ir žvalumas. Kaip pagerinti dvasinę būseną?
Dažniausiai žmogus yra laimingas, kai turi pakankamai realiai išsprendžiamų problemų.Jei jų per mažai, jūs sakote, kad nėra, ką veikti. Jei jų per daug ir jos sunkiai išsprendžiamos, dažniausiai pervargstate, ir tai išbalansuoja jūsų miegą ir mitybą. Jei visiškai praradote norą gyventi ir tapote dirglus, atsisėskite prie balto popieriaus lapo ir surašykite, kas jums šiame pasaulyje teikia malonumą, kas daro laimingu, ką šiam pasaulyje norėtumėte nuveikti, kas teikia malonumą kasdienybėje. Sudaręs šį sąrašą, žmogus pamato, ko jis nori šiame gyvenime, ir kas jam yra malonu. Tai padeda nesiblaškyti ir ryžtingai siekti šių tikslų įgyvendinimo. Nuolatinis skubėjimas — ryte į darbą, darbe į susitikimą — daro žmogų nelaimingą. Užsiimkite sau malonia veikla ir skirkite tam daugiau laiko. Pabandykite gyventi sau tinkamu ritmu ir pamatysite, koks gražus pasaulis aplink jus, koks gražus rytas, diena ir vakaras.
Taip keisdami gyvenimo būdą, jūs tikrai pasijusite geriau fiziškai ir dvasiškai.
Asociacijos „KungFu Akademija“ prezidentas
Marius Būtėnas
2011.08.23
2011.08.23