Krizės sporte ir kovos menuose

Ne vieną sportininką, sportuojantį keletą ar daugiau metų ištinka sportinės krizės, kurios priverčia pristabdyti sporto treniruotes ar jas visai nutraukti. Sportuodami visi ieškome naudos: geros savijautos, geresnės fizinės sveikatos, nuotaikos pagerėjimo, dvasinio pakylėjimo. Kiti susikoncentruoja į apibrėžtą rezultatą: kovinis lygis, sportinių varžybų medalis, didelė ištvermė, fizinės formos ir kūno ištobulinimas, pasiektas geras lankstumas. Daug dalykų priklauso nuo mūsų tikslų ir vizijos dėl kurių pradėjome treniruotes. Ar tikslai trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Jei tikslai ilgalaikiai treniruotės būna pastovesnės, nes tai ilgas užsibrėžto tikslo siekimas. Siekiant ilgalaikių tikslų reikia suprasti, kad ne kiekviena treniruotė skirta malonumui. Ilgalaikis sportinis tikslas – tai ne saulėtas sekmadieninis pasiplaukiojimas ežeru. Ilgalaikis sportininko kelias audringas ir sunkus, čia ne visada bus komfortas, gera nuotaika, ar tiesiog trumpas dopamino pliūpsnis.
Sportininkus siekiančius ilgalaikių tikslų ištinka sportinės krizės kurias dažnai įtakoja šie faktoriai:

1. Sportinės traumos
Sportinės traumos sudaro didelę dalį demotyvacijos, ir atbaido didžiąją dalį sportuojančiųjų. Ypatingai sunkiai gyjančios traumos, kurių gijimas nualina, ir sugadina pasiektą fizinė formą.

2. Psichologinis nuovargis
Tai ilgą laiką kasdienio džiaugsmo neradimas eilinėje treniruotėje. Dėmesio trūkumas iš sporto kolegų ar trenerių.

3. Disbalansas gyvenime
Kai negalime suderinti sporto treniruočių, darbo, šeimos, laisvalaikio. O dar treneris reikalauja rezultatų, kai atrodo, jog šiandien norite treniruotėje tiesiog pailsėti po darbų.

4. Progreso nebuvimas, „Plateau“ būsena.
Pasiekus tam tikrą lygį jaučiame, jog progresas labai mažas arba jis visai sustojo, o norint jį padidinti reiktų treniruotėms skirti žymiai daugiau laiko.

5. Asmeninės abejonės dėl ilgalaikių tikslų
Pradedame abejoti ar tikrai mums to riekia, į ką įdedame tiek laiko ir pastangų, užsispyrimo trūkumas.

6. Neapskaičiuoti lūkesčiai
Neapskaičiuoti sportininko ar trenerio lūkesčiai gali išbalansuoti ir demotyvuoti, todėl apie savo lūkesčius reikia kalbėkitės su treneriu dažniau. Treneris turi tiksliai žinoti jūsų metinius sportinius lūkesčius. Nes treneris tikisi jūsų augimo. Nebent galvojate, kad treniruotės jums tik rekreacija.

7. Fizinis išsekimas
Viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių yra fizinis pervargimas. Tam reikalingas poilsis ir balansavimas miego, darbo, sporto, ir mitybos. 

8. Persitreniravimas
Retesnis veiksis pasitaikantis tarp profesionalų. Savęs nusekinimas ir nedavimas organizmui atsigauti, nualina ir demotyvuoja.

9. Iliuzija
Kada jūs  pats nusprendžiate, jog labai daug pasiekėte sporte ir toliau nelabai yra kur tobulėti. Gal į tolesnį tobulėjimą jums reikės įdėti labai daug pastangų ir tai jūs sunkiai motyvuoja.

10. Per didelis pasitikėjimas – nematoma krizė
Kai atrodo, kad darote viską teisigai ir nebeturite jokios abejonės savo atleikamas technika ir veiksmais. Kartais išgirdus kitokią nuomonę turėtumte pradėti mastymą abejone ir apsvartyti kas galimai įmanoma, teisinga ir galimai logiška, nors buvote įsitikinės savo logika daugelį metų.

11. Nepakankamas pripažinimas
Iškovojus medalį ar pasiekus tam tikrą meistriškumą, negaunate komandos draugų ar bendruomenės pripažinimo, įvertinimo kokio tikėjotės.

12. Ilgalaikis aplaidumas
Pamirštate, kad sportas gyvybiškai svarbus jūsų gyvenimo kokybei. Kaip sportininkas daug metų buvote susikoncentravęs į medalius ir varžybas, o dabar beveik nesportuojate, arba darote tai nereguliariai. Bėgant metams pamirštate sporto reikšmę sveikatai. Sportas turi būti reguliarus.

Esu turėjęs nemažai sportinių krizių, tačiau ilgalaikis tikslas visada vedė tolyn. Niekada neabejojau savo pasirinkimu. Traumos išgyja, psichologinis ir fizinis nuovargis praeina, „plateau“ būseną pramušite kaip ledą ir imate toliau tobulėti, lūkesčiai, abejonės ir iliuzijos išsisklaido kaip rūkas. Mane visada motyvavo vienas žmogus: jį kiekvieną rytą matau veidrodyje. Jis visada nori, kad būčiau tobulesnis nei vakar. Gyvenimo disbalansas kaip jūros bangos: bangavo, banguoja ir banguos, todėl nenustebkite šiandien galbūt ,tik vidutinė banga, dar daug bangų laukia ir šiandieninė kažkada sukels šypseną. Pervargimą reikia gydyti poilsiu ir taip iėškoti balanso. Svarbu nusiteikti, jog ateis sporto krizės, o treneris ir kolegos ir draugai padės jas įveikti. Todėl kartais svarbu pasidalinti krizėmis su draugais, sporto kolegomis ir treneriais ir neprarasti tikėjimo savo ilgalaikiu sportiniu tikslu.
Jei šiandien tikslas atrodo nepasiekiamas, po poros metų tai jau gali būti praeitas sunkus etapas, ir jau sieksite naujų iššūkių.
Patys stiprausi sportininkai psichologiškai ir dvasiškai yra tie kurių nebūna treniruotėse tik tada kada, jie serga, atostogauja, arba turi svarbių reikalų. Jų nereikia pastoviai kviesti į treniruotes, jie tiesiog sportuoja.
Asmeninis nusiteikimas motyvuoja ir pakelia iš daugelio krizių.

Straipsnio autorius: Marius Būtėnas
KungFu Akademija.lt